Conjugation of the Italian verb:

imporrare


traduction du verbe  [bois] pourrir


INFINITO
PRESENTE
imporrare
PASSATO
essere imporrato
INDICATIVO
PRESENTE
io
imporro

tu
imporri

lui
imporra

noi
imporriamo

voi
imporrate

loro
imporrano

IMPERFETTO
io
imporravo

tu
imporravi

lui
imporrava

noi
imporravamo

voi
imporravate

loro
imporravano

FUTURO
io
imporrerò

tu
imporrerai

lui
imporrerà

noi
imporreremo

voi
imporrerete

loro
imporreranno

PASSATO REMOTO
io
imporrai

tu
imporrasti

lui
imporrò

noi
imporrammo

voi
imporraste

loro
imporrarono

PASSATO PROSSIMO
io
sono imporrato

tu
sei imporrato

lui
è imporrato

noi
siamo imporrati

voi
siete imporrati

loro
sono imporrati

FUTURO ANTERIORE
io
sarò imporrato

tu
sarai imporrato

lui
sarà imporrato

noi
saremo imporrati

voi
sarete imporrati

loro
saranno imporrati

TRAPASSATO PROSSIMO
io
ero imporrato

tu
eri imporrato

lui
era imporrato

noi
eravamo imporrati

voi
eravate imporrati

loro
erano imporrati

TRAPASSATO REMOTO
io
fui imporrato

tu
fosti imporrato

lui
fu imporrato

noi
fummo imporrati

voi
foste imporrati

loro
furono imporrati

CONGIUNTIVO
PRESENTE
io
imporri

tu
imporri

lui
imporri

noi
imporriamo

voi
imporriate

loro
imporrino

IMPERFETTO
io
imporrassi

tu
imporrassi

lui
imporrasse

noi
imporrassimo

voi
imporraste

loro
imporrassero

CONGIUNTIVO PASSATO
io
sia imporrato

tu
sia imporrato

lui
sia imporrato

noi
siamo imporrati

voi
siate imporrati

loro
siano imporrati

CONGIUNTIVO TRAPASSATO
io
fossi imporrato

tu
fossi imporrato

lui
fosse imporrato

noi
fossimo imporrati

voi
foste imporrati

loro
fossero imporrati

CONDIZIONALE
PRESENTE
io
imporrerei

tu
imporreresti

lui
imporrerebbe

noi
imporreremmo

voi
imporrereste

loro
imporrerebbero

PASSATO
io
sarei imporrato

tu
saresti imporrato

lui
sarebbe imporrato

noi
saremmo imporrati

voi
sareste imporrati

loro
sarebbero imporrati

IMPERATIVO
PRESENTE
- - -
imporra
(tu)

imporri
(lui)

imporriamo
(noi)

imporrate
(voi)

imporrino
(loro)

GERUNDIO
PRESENTE
imporrando

PASSATO
essendo imporrato
(singolare)
essendo imporrati
(plurale)
PARTICIPIO
PRESENTE
imporrante

PASSATO
imporrato