INFINITO
PRESENTE
imporrare
PASSATO
essere imporratoINDICATIVO
PRESENTE
io
imporro
tu
imporri
lui
imporra
noi
imporriamo
voi
imporrate
loro
imporrano
IMPERFETTO
io
imporravo
tu
imporravi
lui
imporrava
noi
imporravamo
voi
imporravate
loro
imporravano
FUTURO
io
imporrerò
tu
imporrerai
lui
imporrerà
noi
imporreremo
voi
imporrerete
loro
imporreranno
PASSATO REMOTO
io
imporrai
tu
imporrasti
lui
imporrò
noi
imporrammo
voi
imporraste
loro
imporrarono
PASSATO PROSSIMO
io
sono imporrato
tu
sei imporrato
lui
è imporrato
noi
siamo imporrati
voi
siete imporrati
loro
sono imporrati
FUTURO ANTERIORE
io
sarò imporrato
tu
sarai imporrato
lui
sarà imporrato
noi
saremo imporrati
voi
sarete imporrati
loro
saranno imporrati
TRAPASSATO PROSSIMO
io
ero imporrato
tu
eri imporrato
lui
era imporrato
noi
eravamo imporrati
voi
eravate imporrati
loro
erano imporrati
TRAPASSATO REMOTO
io
fui imporrato
tu
fosti imporrato
lui
fu imporrato
noi
fummo imporrati
voi
foste imporrati
loro
furono imporrati
CONGIUNTIVO
PRESENTE
io
imporri
tu
imporri
lui
imporri
noi
imporriamo
voi
imporriate
loro
imporrino
IMPERFETTO
io
imporrassi
tu
imporrassi
lui
imporrasse
noi
imporrassimo
voi
imporraste
loro
imporrassero
CONGIUNTIVO PASSATO
io
sia imporrato
tu
sia imporrato
lui
sia imporrato
noi
siamo imporrati
voi
siate imporrati
loro
siano imporrati
CONGIUNTIVO TRAPASSATO
io
fossi imporrato
tu
fossi imporrato
lui
fosse imporrato
noi
fossimo imporrati
voi
foste imporrati
loro
fossero imporrati
CONDIZIONALE
PRESENTE
io
imporrerei
tu
imporreresti
lui
imporrerebbe
noi
imporreremmo
voi
imporrereste
loro
imporrerebbero
PASSATO
io
sarei imporrato
tu
saresti imporrato
lui
sarebbe imporrato
noi
saremmo imporrati
voi
sareste imporrati
loro
sarebbero imporrati
IMPERATIVO
PRESENTE
- - -
imporra
(tu)
imporri
(lui)
imporriamo
(noi)
imporrate
(voi)
imporrino
(loro)
GERUNDIO
PRESENTE
imporrando
PASSATO
essendo imporrato
(singolare) essendo imporrati
(plurale)
PARTICIPIO
PRESENTE
imporrante
PASSATO
imporrato
[bois] pourrir